BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Spąstai suaugusiems

Kad užaugai, supranti iš to, jog pasikeičia požiūris į dalykus.

Kad Džeris yra tikras liurbis, kuris nuolat skriaudžia Tomą. Kad zuikis be perstojo tyčiojasi iš vilko, o ir pats vilkas tiesiog absurdiškas nevykėlis. Kai pastebi, kad renkiesi nebe super herojus, o vilain’us, nes jie “makes sense”. Nes “blogiukai” turi viziją. Kitokio pasaulio viziją. Kai supranti, kad paprasčiau visus nustumti į šoną ir apsitverti tvora, kad tik niekas neįskaudintų. Kad dažniau tyli ar net meluoji, nes pats nenori skaudinti kito.

Kai artėjo “Star wars” relyzo diena, google padarė fainą apps’ą savo produktams-gmail’ui, youtube ir kt. Tereikėjo prisijungti prie oficialaus puslapio ir pasirinkti pusę. Ir aš pasirinkau dark side, nes man kažkaip gražiau atrodė raudonas lightsaber’is, kai krauna puslapį, nei baltas. Ir žinai, paspaudus sutikimo mygtuką pagalvojau: “va taip lengvai pasirinkau blogį- nes gražiau krauna”.

Šiandien pripažinau sau, kad visi tie įvykiai labiausiai paveikė mano žmogišką jautrumą. Kad jau tenka apsimetinėti ir vaidinti užuojautą. Ir tas svetimas skausmas man toks tolimas ir nesuprantamas atrodo. Taip pripratom skųstis ir laukti kitų paguodos. Supratimo. Padrąsinimo. Kad kažkas kitas tau sukurtų nuotykius ir priverstų patikėti gražiais dalykais. Tai spėk ką?

Niekas nieko neprivalo. Tu taip pat nieko neprivalai. Dėl nieko. Pasaulis nesugrius be tavęs ir dangus neplyš per pusę. Neprivalai stengtis dėl kitų.  Neprivalai jausti ar nustoti jausti. Bet net nesugalvok žvalgytis atgal. Nesvarbu, painus labirintas ar tiesus greitkelis,- atvedė tave čia. Ir tik tu pats dėl to kaltas. Arba, jei pasisekė, pats sau dėkingas.

Mano klaida buvo per dideli lūkesčiai. Labai labai per dideli. Ir nusivylimas, kad nei aš, nei kas nors kitas, nepajudino nei piršto, kad tai įvyktų. Ir tada pykau ant viso pasaulio. Tiek laiko ir energijos iššvaisčiau kankindamasi. Ir žinai, pavargau nuo nesibaigiančių kovų su savimi. Pasiduodu. Užmerkiu akis ir krentu. Tu gi žinai, kaip siaubingai bijau to jausmo, kai gravitacija, regis, padideja iki  begalybės ir belieka tik tikėtis, kad pavyks nusileisti kiek įmanoma saugiau .

Išmokiau save daug ko, kartais net per prievartą. Nesitikiu. Netrokštu ir negeidžiu to, ko žinau, kad negausiu. Kai nieko nesitiki, tai ir nusivilt nėra kuo. Jokių melagingų pažadų, ateities vizijų ir svajonių, nes jau žinai, kad gyvenime niekas nevyksta pagal planą. Ir žmones vertinti be jokių išankstinių įsitikinimų ir nuomone paremtų vertinimų. Tu gi nežinai jo istorijos. Kodėl viskas gavosi taip ar kitaip.

Pagaliau radau savo kelią. Kuo ir kokia “noriu būti užaugus”. Po ilgų “savęs” paieškų vis gi susidėliojo taip, kaip reikėjo. Tos pamokos, sunkesnės viena už kitą, perniek nenuėjo. Pagaliau jaučiuosi rami. Gal todėl, kad buvau šventai įsitikinus, jog sulaukus dvim-penkto gimtadienio, imsiu ir tapsiu “rimtu suaugusiu žmogumi”. Liko du mėnesiai. Dar supratau, kad turiu savo istoriją. Kurią ilgai slėpiau. Kurios tam tikras dalis vis tiek slėpsiu. Ir nors ta istorija verta ne vieno dramos filmo, noriu padėti kitiems, dalintis patirtimi, žiniomis ir kitų įkvepiančiomis istorijomis.

Patiko (8)

Rodyk draugams

Komentarų – 5

Niekas nieko neprivalo. > visiškai.
Tau 25-eri? Turbūt dabar ta riba, kai prieš kiekvieną gimtadienį suprasi tą patį - “niekas nieko neprivalo” - bet vis tiek praėjus savaitei, mėnesiui, pusmečiui kažko norėsi iš žmonių.
Bet kad suaugimas = požiūrio pasikeitimas - taip. Ramiau kažkaip. Neturėti išankstinės nuomonės.

sula | 2016-08-15 15:02

Labai labai gražus įrašas ir įkvėpimas naujai darbo savaitei. Šiaip daug ilgiau nei jai! Ačiū.

moterisvovere | 2016-08-16 10:28

Sula, be dviejų mėnesių 25, taip kad dar galiu elgtis kaip norisi. Juokauju, nėra realiai jokios ribos, nuo kada suaugi. Mano manymu, su patirtimi tai ateina. Nes yra ir 50-mečių, kurie elgiasi kaip paaugliai ir nežino, ko nori. Dėl to kažko tikėjimosi iš žmonių, tai tame ir yra visas žavesys. “The element of surprise”. Žmonės iš prigimties nuviliantys, bet ne todėl, “kad va, dabar tave nuvilsiu”, o dėl lūkesčių, kurių jie negali pateisinti. Puikiausias pavyzdys būtų pirmas pasimatymas.
Moterie voverie, jau vien tavo komentaro buvimas man pakėlė savaitės nuotaiką.

pynga | 2016-08-16 12:41

Prieš kelias dienas kaip tik mačiau gražų video apie suaugimą, tiesiog paliksiu jį čia :)
https://www.youtube.com/watch?v=aJ4sIo3UZfw

40dd | 2016-08-16 21:28

Suagusiu tampi tuomet, kai supranti, kad tokių, kaip suaugusių - nėra.

Vaida | 2016-09-22 15:37

Rašyti komentarą

(būtinas)

(būtinas)